pavirpti

2 pavir̃pti intr. Rtr, NdŽ, FrnW, pavìrpti K, NdŽ, KŽ; N, L 1. paskursti, pamenkti, nugeibti. ║ part. praet. L, BŽ39,304 vargingas, nuskurdęs. 2. prk. nusilpti, palūžti: Traukmi į savę, jeib aš karštyje tavo meilės ben sutirpčiau, varguose ir nepavirpčiau; tie vis spaudž manę PG.

◊ širdìs pavìrpo KI373, KŽ neteko drąsos.

\ virpti; pavirpti